Nė dhembje tė pamasė Jezu Krishti qėndron i mbėrthyer nė kryq, e salvuesat nuk pushojnė duke e poshtėruar dhe duke e pėrqeshur. Megjithatė ai nuk i nėm, por lutet pėr ta: “Fali, o Atė, se nuk dinė ē’bėjnė!” A i falė ti armiqtė tu? Jezusi, pas tri orė mundimesh tė rėnda, si bėrtiti me zė tė madh, dha shpirt. E pėrse gjithkėta? Pėr tė na shėlbuar ne, qė po endemi dita ditės larg tij.

Jezu Krisht i dashur, ti vdiqe nė mundime shumė tė rėnda dhe pėrsėri na shtrinė dorėn e pajtimit tėnd? Po, o Jezus, e pėr kėtė punė po biem nė tė dy gjunjėt para kryqit tėnd dhe me tėrė fuqinė e shpirtit, tė penduar, po tė lutemi: Ki mėshirė pėr ne, e mos lejo qė tė ndahemi prej teje.

Afer krygj’s t’Birit t’Tenzot, m’ban, O Zojė, me derdhun lot, Dersa t’kemi jetė e mot.

Nana e dashtun, t’lus pa pra Varrėt e Birit tand pa da Gjurmė nė zemėr me m’i ba.